Prieskoniai

Šafranas

Prieskonis gaunamas iš daržinių krokų (Crocus sativus) purkos. Suteikia patiekalams ryškią geltoną spalvą. Vartojamas taip pat medicinoje, parfumerijoje, kulinarijoje ir konditerijoje.  Šafranas yra vienas iš brangiausių maisto prieskonių pasaulyje. Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos sveria tik po 10 miligramų. Vienam kilogramui šafrano žaliavos reikia apie 150-200 tūkstančių žiedų. Prieskonio kilmė – Indija, Sirija, Turkija Egiptas, Ispanija. Kokybės atžvilgiu geriausias yra laikomas Indiškas – Kašmyro valstijoje užaugintas  šafranas.

Populiariausias su ryžių patiekalais, kuriuos nudažo gražia aukso spalva. Šafranu skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai, arbatos, gėrimai, kepiniai.  Jo dedama ruošiant arbatą. Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas, kad patiekalas tolygiai nusidažytų geltona spalva. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą.

Tyrimai parodė, kad šafranas saugo nuo apakimo. Reguliariai vartojant šį prieskonį jautrūs akies nervai tampa atsparesni įvairioms ligoms. Be to, šafranas stabdo genetinių ir dėl senatvės atsirandančių akių ligų vystymąsi. Jau anksčiau įrodyta, kad šafranas nepaprastai naudingas moterims. Jis žymiai sušvelnina prieš menstruacinio sindromo simptomus. Šafranas yra viena iš geriausių priemonių Ajurvedoje odos pažeidimams koreguoti. Jis turi ryšį su krauju ir yra viena geriausių kraują valančių vaistažolių. Odos defektai, anot Ajurvedos, yra vienas iš didelio toksinų kiekio kraujyje indikatorių. Šafranas valo odos poras, maitina ir skaistina veido odą bei gerina jos spalvą.

Ajurvedos tradicijoje jis naudojamas astmos, peršalimų, alkoholizmo gydymui. Šafranas gerina medžiagų apykaitą, atjaunina organizmą, malšina įvairius skausmus. Jis stimuliuoja lytinę funkciją, geriamas esant nevaisingumo problemoms, prie skausmingų ir nereguliarių mėnesinių. Šafranas gerina smegenų veiklą, stiprina širdį.

 

Vanilė

Vanilė — orchidėjų šeimos daugiametė žolinė liana baltais kvepiančiais žiedais. Auginama vanilė daugiausia Indijoje, Ceilone ir Meksikoje.

Vanilės vaisiai — ilgos (15—20 cm) rudos kvepiančios lazdelės, su smulkių sėklų košele. Jose yra cukraus, riebalų, azotinių ir beazotinių medžiagų, svarbiausia iš jų — vanilinas. Tačiau šviežios lazdelės beveik neturi specifinio kvapo. Jos renkamos neprinokusios, fermentuojamos ir džiovinamos saulėje. Džiovinamos jos pajuosta ir įgauna specifinį kvapą, dėl kurio vanilė plačiai vartojama kulinarijoje, konditerijoje ir parfumerijoje. Vanilės dažnai dedama į įvairius varškės ir vaisių patiekalus, ledus, šokoladą, saldainius, sausainius, įvairius naminius gaminius. Anksčiau ją vartodavo virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų, psichinių ir daugelio kitų ligų. Ypač ji buvo vertinama kaip  vaistas ir nuo mažakraujystės.

 

Žaliasis Kardamonas

Kardamonas – nendrinio imbierinių šeimos augalo pluoštinės ankštys ir jose esančios sėklos. Kardamono sėklos bręsta ankštyse ištisus metus, bet skirtingu laiku, dėl to gali būti renkamos tik rankiniu būdu po vieną atrenkant nepilnai sunokusias, kol šios sunokusios nesprogo ir neišbarstė brangių sėklų. Dėl to tai trečias pagal brangumą pasaulio prieskonis po šafrano ir vanilės. Kardamoną dar vadina rojaus uogomis arba karališku prieskoniu, tai turbūt aromatingiausias prieskonis iš visų. Kardamono krūmas išauga iki 4 m aukščio ir subrandina kvapias šviesiai žalsvas ankštis su sėklomis, kurios ir naudojamos kaip prieskonis. Vienoje ankštyje subręsta apie 10-15 sėklų, išsidėsčiusių 3 ankšties skiltyse. Eterinį kardamono aliejų labai vertina parfumerijoje – jo dedama į odekolonus ir kvepalus. Nors Indijoje kardamonas buvo žinomas jau kelis tūkstančius metų, Europoje kardamonas kartu su cinamonu buvo aprašytas Senajame Testamente tik IV a.pr.Kr., o plačiau pradėtas vartoti Europoje tik viduramžiais. Tuomet kardamoną pardavinėdavo vaistinėse kaip be galo brangų vaistą. Iš tiesų kardamono kvapas toks daugialypis, kad sunku patikėti, jog čia gamtos sukurtas vieno augalo vaisius. Tuo naudodavosi vaistininkai, įtikinėdavę ligonius, jog vaistas sukurtas iš daugybės sudedamųjų dalių ir turi be galo daug gydančių savybių. Nors tuo metu vaistininkai manė apgaudinėdavę, kardamonas iš tiesų veikdavo.

Dabar pagrindiniai pasaulio kardamono augintojai ir tiekėjai yra Indija ir Gvatemala. Dar auginamas ir Vietname bei Tanzanijoje. Yra dviejų rūšių kardamonas – Malabaro, džiovintas saulėje arba specialiai balintas, dėl to balkšvas ir mažesnio dydžio ankščių, ir Mysore, didesnio dydžio ankščių, žalios spalvos, kuri buvo užkonservuota karščiu (55oC) prieš džiovinant.

Žodis „kardamonas“ kilęs iš arabiškojo „šildyti“ ir iš tikrųjų pasižymi šildančiomis savybėmis. Šią savybę lemia du skirtingi eterių junginiai, esantys kardamono sėkloje iškart po išoriniu sluoksniu. Tai gėlių, vaisių ir saldaus aromatų junginiai – linalolis ir acetato eteris, ir skvarbus eukalipto eteris – cineolis. Kardamono skonis aštrus ir aitrus. Kardamonas turi kalcio, fosforo, geležies, magnio ir cinko. Gamtinio cinko jame yra daugiausiai palyginus su visais kitais prieskoniais. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B21, B3.

Kardamonas plačiai naudojamas saldžioje virtuvės „pusėje“. Juo gardinamos saldžios košės, saldūs plovai, saldūs jogurtai, šokoladas, vaisių salotos, tortai, meduoliai, pyragaičiai, keksai, kompotai, duonos, sausainiai, arbatos, kisieliai. Indijoje ir Kinijoje jo įdeda į arbatas (Tradicinė Indiška arbata su pienu), arabų šalyse – į kavą („gahwa“). Kardamonas pasižymi savybe neutralizuoti kofeiną ir praturtina gėrimą nepakartojamu skoniu. Dėl to gerai išmanantys apie kavą, pavyzdžiui turkai, “turkišką kavą” verda su kardamonu. Kuomet Pietų šalys suvartoja net apie 80% viso pasaulio kardamono minėtiems gėrimams ruošti, Šiaurės šalys suvartoja tik 10% iš likusių 20%, ir daugiausia – kepiniams.

Maisto ruošime naudojamos tiek ir visos kardamono ankštys, tiek ir išgliaudytos sėklos. Jei recepte reikia tik juodų kardamono sėklyčių, galite ankštis išgliaudyti patys. Taip pat naudojamas ir maltas kardamonas (dažniausiai su ankštimis). Maltas kardamonas yra garsaus indiško prieskonio garam masala sudedamoji dalis. Šviežio kardamono sėklos yra ryškiai juodos, lygios, pasenusio – pilkšvai rudos ir susiraukšlėjusios.

Kardamonas gerina kraujo apytaką, virškinimą, mažina vidurių pūtimą, padeda išvengti žarnyno negalavimų, skatina medžiagų ir hormonų apykaitą, širdies veiklą, kraujegyslių ligas, lengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą. Ajurveda kardamoną rekomenduoja kaip atminties gerinimo priemonę. Taip pat Ajurveda moko naudoti kardamoną maisto ruošoje, nes jis pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas, valo organizmą. Kramtomas burnos kvapui atšviežinti. Kardamonas veikia kaip stiprus afrodiziakas, gerina nuotaiką, mažina stresą, nervingumą, praskaidrina mintis ir jausmus, padrąsina.  Kardamonas, vartojamas ryte – ženkliai išreikštas tonizatorius, jis reikalingas esant dideliems protiniams ir fiziniams krūviams. Kardamonas šalina iš organizmo gleives, dėl to yra vartojamas gydant astmą, bronchitą, peršalus ir kosint. Prieš miegą kas vakarą išgeriama stiklinė šilto pieno su kardamonu ir pankoliu ramina, gerina miego kokybę, atpalaiduoja įtampą, šalina nervinių stresų pasekmes.

Kardamono sėklas geriausiai laikyti jų pačių ankštyse. Išlukštentos sėklos ar maltas kardamonas labai greitai praranda aromatą. Geriausiai kardamono susimalti prieš pat vartojimą.

 

Juodasis kardamonas

Imbierinių  šeimos augalo Amomum subulatum sėklos.  Juodojo kardamono sėklos yra beveik dvigubai didesnės nei žaliojo. Jis yra stipraus kamparo aromato, “rūkyto” skonio. Dedamas į sriubas, padažus, troškinius ar mėsos patiekalus. Juodasis kardamonas sustiprina kitų prieskonių skonį.

Aromatą atiduoda lėtai, todėl maistą geriau pagaminti šiek tiek laiko prieš valgant. Prieš dedant į patiekalą juodąjį kardamoną gerai suspausti (bet visai nesuardyti).

 

Imbieras

Šviežias imbieras sukelia prakaitavimą, todėl nuo seno naudojamas kaip „valantis“ preparatas. Jis padeda persišaldžius, mažina pykinimą.  Moksliniai tyrimai patvirtino priešuždegiminį imbiero poveikį, imbiero arbata ilgai stimuliuoja virškinimą. Šiuolaikiniai tyrimai ir Ajurvedos  medicinos sistemos studijos patvirtino, kad imbieras efektyvus gydant neurologinius sutrikimus, pavyzdžiui, migreną. Be to, imbieras pasižymi geromis antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai patvirtino ir seną Indijos medicinos teiginį, kad imbieras sumažina pykinimą bei padeda nuo jūros ligos– jau gaminamos ir imbiero kapsulės. Ištirta, kad imbieras absorbuoja bei neutralizuoja toksinus ir skrandžio rūgštį, pagerina virškinimą, valo žarnyną, mažina dujų susidarymą žarnyne.

 

Čili pipirai

Čili pipirų aktyvusis komponentas — kapsaicinas, kuris burnoje sukelia degimo jausmą. Ši medžiaga yra tarp labiausiai tyrinėjamų medicinos, farmacijos ir mitybos srityje. Kapsaicinas gerina virškinimą, stimuliuodamas skrandžio išskyras; turi provitamino A, vitaminų B, B6, C, E, P, PP  folio rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies. Pasižymi vidurių laisvinamuoju poveikiu, palengvina kvėpavimą sergant, gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį, apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų. Ištirta, jog kapsaicinas skatina prostatos vėžio ląstelių susinaikinimą. Čili padeda normalizuoti galvos smegenų nervinius audinius. Suaktyvina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina kepenų veiklą. Šis prieskonis suteikia maistui aštrumo, turi dezinfekcinių savybių, mažina riebalų pasisavinimą, kelia tonusą. Jo dedama pagal skonį. Tačiau vis tiek reikėtų būti atsargiems ir šį prieskonį vartoti saikingai. Paprikos sultys labai veiksmingos sergant burnos ertmės ligomis: sunkia stomatito forma, žandikaulio kaulų arba dantenų uždegimu, parodontoze ir kitomis panašiomis ligomis. Poveikis ne tik miegui
Mokslininkai patvirtino, kad pipirai puikiai veikia miegą. Tyrimų metu 20 savanorių per dieną suvartodavo apie 15 gramų aštriųjų pipirų, kita grupė jo nevartodavo. Buvo patvirtinta, kad pipirus vartoję žmonės puikiai užmigdavo. Paaiškinta, kad pipirai, vartojami nedidelėmis dozėmis puikiai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Jie neįtakoja į insulino bei gliukozės kiekį kraujyje. Medikai rekomenduoja esant įsisenėjusiam raumenų ar sąnarių skausmui naudoti čili pipirų kompresus, pleistrus, tepalus ar įtrinti skaudamas vietas trauktine. Įrodyta, kad šie pipirai turi ne tik šildomąjį, bet skausmą malšinantį poveikį. Pipirų pleistras sumažina radikulito, neuralgijų, osteochondrozės sukeltą skausmą. Šio pleistro negalima naudoti sergant odos ligomis. Jo negalima klijuoti ant apgamų.
„ 5— 10 sumaltų raudonųjų pipirų ankščių sumaišoma su 250 gramų saulėgrąžų aliejaus, palaikoma keletą dienų, mišinį kasdien gerai suplakti, įtrinti skaudamą vietą prieš naktį.
„ Šviežios paprikos sultys puikiai stiprina plaukus, gerina ašarų liaukų bei riebalinių liaukų veiklą. Reikia sumaišyti ką tik išspaustas morkų bei paprikos sultis (lygiomis tūrio dalimis) ir duoti vaikams, kuriems prastai auga plaukai: po 1-2 valgomuosius šaukštus 2— 3 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. „ Tokį sulčių mišinį labai naudinga gerti ir sergant vidurių užkietėjimu arba storosios žarnos ligomis, bei šių negalavimų profilaktikai.
„ Paprikos minkštimo sultys (pusę stiklinės) sumaišyti su vienu šaukštu medaus ir vartoti kaip nervų sistemą raminančią priemonę (po 1— 2 valgomuosius šaukštus 3— 4 kartus per dieną, praėjus 30— 40 minučių po valgio). Gydymosi kurso trukmė — 10 dienų.
„ Sergant varikoziniu venų išsiplėtimu rekomenduojama lygiomis dalimis sumaišyti smulkia trintuve sutarkuotą sunokusios paprikos minkštimą bei medų ir uždėti ant blauzdų, sutrūkusių kulnų (tokį kompresą galima palikti ir per naktį); taip daryti patariama 3— 4 kartus per savaitę.
„ Peršalus patartina skalauti gerklę keturių skonių — saldaus, sūraus, kartaus ir rūgštaus — skysčiu. Sumaišykite ketvirtadalį šaukštelio druskos, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį citrinos sulčių ir žiupsnelį čili pipirų. Skalauti gerklę keletą kartų per dieną.
Čili pipirai rekomenduojami vartoti, tačiau saikingai.

 

Ožragė

Jos kampuotos, gana plokščios, rudai gelsvos sėklos – nepakeičiamos daugelio daržovių garnyrų ir užkandžių prieskonis. Ožragės lapai suteikia švelnų kartumo skonį, kuris yra būtinas organizmo atliekų šalinimo funkcijai. Jos sėklos turtingos kaliu, fosforu, magniu, geležimi, kalciu, vitaminais C, B1, B2, PP, foline rūgštimi. Ožragė skatina virškinimą, stiprina širdies darbą, padeda esant vidurių užkietėjimui, pūtimui. Ožragė padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sutrikimų, nes mažina kraujo krešėjimą ir kraujagyslių užsikimšimo riziką. Ožragė skatina skrandžio sekreciją ir virškinimą, dezinfekuoja ir valo virškinimo traktą, inkstus, kepenis. Normalizuoja žmogaus svorį, ypatingai tiems žmonėms kas turi viršsvorį.  Ožragė padengia vidaus organus apsaugine plėvele, kas ypatingai svarbu turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas. Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, valo kraują. Tyrimai įrodė, kad ožragė mažina cholesterolio kiekį. Atstato jėgas, padeda esant vidurių užkietėjimui. Vienareikšmiškai šio prieskonio daugiausiai suvartoja ir išaugina Indija. Čia ožragė dažniausiai naudojama daržovių, ankštinių patiekaluose ir užkandžiams ruošti. Ožragė yra garsių prieskonių mišinių, tokių kaip indiškas „curry“ sudedamoji dalis. Ožragių sėklų skonis kartus, aromatas saldokas, savitas ir nepakartojamas, primenantis šieno ir karamelės kvapą. Patiekalams suteikia deginto cukraus, riešutų ir šiek tie Kadangi ožragė yra kartus prieskonis, reikia griežtai laikytis patiekalo recepte nurodyto kiekio ir nepadauginti. Indijoje ir Irane kaip prieskonis plačiai naudojami ir ožragės želmenys, tiek švieži, tiek ir džiovinti. Ožragės želmenys į patiekalą dedami ruošimo pabaigoje. Ožragės želmenys kvepia džiovintų pastarnokų, morkų ir salierų mišiniu. Bei česnako skonį. Tokį aromatą skleidžia eteris sotolonas, kurį taip pat galime aptikti kavoje.

 

Juodgrūdė (kalinji)

Juodgrūdė (Nigella sativa) –vėdryninių  (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Augalo sėklos  yra juodos spalvos. Vienmečiai žoliniai augalai su plunksniškai suskaldytais lapais. Taurėlapiai 5, spalvoti, mėlyni, balti, geltoni, greit nukrenta. Dėl savo priešuždegiminių savybių sėjamoji juodgrūdė ištisus šimtmečius naudojama tradicinėje Indijos  medicinoje. Nuo XII amžiaus šis augalas buvo naudojamas islamiškoje medicinoje, kaip priemonė išbėrimams bei tokiems odos negalavimams, kaip egzema ar psoriazė gydyti.

Indijoje ji dažnai pateikiama aliejuje vadinamame kalondži, ir naudojama skausmams, paraudimui ir tinimui mažinti, hemorojaus gydymui. Be to, anksčiau minėtus veiksnius papildo ir antioksidacinis poveikis, kuris mažina dirginimą.

Sėjamoji juodgrūdė turi stiprų sutraukiamąjį ir priešuždegiminį poveikį. Ji nuramina imuninę sistemą ir sutraukia nuo uždegimo paburkusį audinį. Sėjamoji juodgrūdė taip pat veikia skausmo receptorius, turi antioksidacinį poveikį. Ją pavartojus, skausmas greitai palengvėja. Jos antiseptinės savybės padeda apsaugoti gležną audinį nuo vėlesnio užsikrėtimo bakterijomis.

Moksliškai įrodyta, kad juodgrūdės aliejus ypač veiksmingas stiprinant ir gelbstint pašlijusią imuninę sistemą. Vėžiu sergantiems ligoniams, kurių apsauginės organizmo funkcijos nusilpusios, būtina atkurti darnią imuninę sistemą. Šiuo kontekstu juodgrūdės aliejus pasižymi kaulų čiulpų ląsteles aktyvuojančiu poveikiu, padidina imuninių ląstelių, interferono gamybą ir B-ląstelių, kurios gamina antikūnius, kiekį. Vartojant  tris kartus per dieną, po valgio,  užgeriant pakankamai daug skysčių.

Ajurvedos medicinos rekomendacija, kraujo valymui ir jėgų suteikimui:

Lygiomis dalimis sumaišykime lengvai pakepintas ir sugrustas , apgrūstas juodgrūdės sėklas su natūraliu bičių medumi trečią dieną pilnaties. Vartoti pradėkime trečią dieną delčios.  Kiekvieną dieną, praėjus vienai valandai po vakarienės, kramtydami suvalgykime vieną arbatinį šaukštelį mišinio ir užgerkime mažais gurkšneliais  stikline šilto  pieno.

Vartojimas:

Tinka rauginant kopūstus, agurkus, dedama į saldžius patiekalus, kepinius, troškinius, sriubas, salotas.   Malta juodgrūde sustiprina kavos ir juodos arbatos aromatą.

 

Cinamonas

Tikrasis cinamonas (Cinnamomum verum) imtas auginti Pietų Indijoje ar Šri Lankoje. Tai – 10-15 m visažalis medis, kurio žievė – vertingas prieskonis.

Plona žievė yra lupama nuo jaunų medžio šakelių. Džiovinant ji susisuka, o vėliau pjaustoma. Šiuo metu pagrindinis cinamono gamintojas pasaulyje yra Šri Lanka.

Žievėje yra iki 2 proc. eterinio aliejaus. Cinamonas gerina virškinimą, didina apetitą, gerina skrandžio veiklą. Medicinoje jis naudojamas kaip stiprinanti, tonizuojanti ir antiseptinė priemonė. Jis tinka, kai sergama kepenų, tulžies pūslės, inkstų, kraujagyslių sistemos ligomis. Cinamono žievė — puikus kraują stabdantis vaistas, jis gerai stabdo vidinius, ypač gimdos, kraujavimus. Žievė užmuša bakterijas ir mikrobus. Žievės esencija vartojama nuo gripo. Cinamono žievė aprašyta daugelio šalių.

Vartojimas:

Cinamono dedama į prieskoninius mišinius mėsai, žuviai, saldiems ryžių patiekalams gardinti, Gaminant gėrimus, marinatus, raugą sūriams, varškę, ledus. Jis ypač tinka saldiems patiekalams su vyšniomis, obuoliais ir moliūgais, mėsos patiekalams iš avienos, kiaulienos ir vištienos.

Cinamono dedama į miltinius ir kiaušinių patiekalus, košes, padažus. Rytuose juo skaninamas plovas. Daug tautų cinamonu skanina arbatą.

 

Muskatas

Visžaliai lapuočiai muskato riešuto medžiai gali išaugti iki 20 m aukščio. Medis subrandina iki 2000 vaisių. Muskato vaisius primena abrikosą ar persiką – muskato riešutas yra to vaisiaus kauliukas arba sėkla. Ir, jei kalbėti atvirai, muskato riešutas – toli gražu joks ne riešutas. Kai vaisius sunoksta, jis sprogsta išilgai, apnuogindamas blizgančio tamsiai rudo aliejingo muskato riešuto kevalą. Sudėtingame apdorojimo procese, trunkančiame iki 3 mėnesių, riešutus išdžiovina ir išlaisvina iš kevalų. Branduolius užmerkia kelioms minutėms į jūros vandens ir iš jūros koralų išgautų kalkių tirpalą, siekiant atbaidyti parazitus ir kenkėjus, gerai išmaišo ir po to vėl išdžiovina. Šiaip muskatas yra tamsus, kone juodas, šviesiai rudas jis tampa išbalinus kalkėmis. Riešutas yra subtilaus šiltai saldaus aromato. Prieskoniams naudojamas ir po kevalu esantis muskato riešuto luobas, jis taip pat yra nuimamas ir išdžiovinamas.

Senovėje muskato riešutas buvo be galo vertinamas. Iš pirklių, atgabenusių šį egzotinį riešutą į Europą, jis būdavo išgraibstomas, ir nuo XII a. tapo madingas visoje Europoje. Tuo laiku jis buvo be galo brangus ir buvo tik turtuolių privilegija. Svaras muskato riešuto kainavo kaip penkios-šešios karvės. Kad išsaugotų aukštą prieskonių kainą, Naujosios Gvinėjos, Molukų salų kolonistai siųsdavo prievaizdus su lazdomis, ir saugodavo, kad kur nors netyčia neišaugtų koks nors „neplaninis“ medis. Jei čiabuvis savavališkai pasodindavo muskato riešuto medį, jam grėsdavo mirties bausmė. Tačiau muskato medis daugindavosi pats: paukščiai labai mėgdavę ir lesdavę gardžius muskato vaisius, ir savo išmatomis skleisdavę sėklas, dėl to čiabuviai iš tikrųjų būdavo nekalti ir dažnai būdavę nubausti nieko nepadarę. 1769 metais prancūzai nusprendė padaryti galą aukštoms muskato riešuto kainoms: jie surengė karinę jūrų ekspediciją. Jos dalyviams pavyko slapta išsivežti jaunų medelių ir sudaigintų sėklų ir Olandų kolonizuotų vietovių. Ir nors olandai bandė pavyti prancūzus, ir, laimei, nesėkmingai, muskato riešutas sėkmingai paplito visame pasaulyje. XIX a. jau niekas nesistebėdavo muskato riešutu, jis tapo kasdieniu plačiai paplitusiu pagardu. Kuomet Europoje dėl muskato riešuto vyko vos ne karai, Azijoje šį prieskonį žinojo ir naudojo jau nuo mūsų eros pradžios. Dabar muskatas auginamas Vakarų Indijoje, Indonezijoje, Malaizijoje ir Šri Lankoje.

Muskato riešutas populiarus tarp viso pasaulio virėjų. Jis naudojamas saldžių pudingų, kremų, saldumynų, kepinių, kompotų, ledų, plaktos grietinėlės, varškės patiekalų, uogienių, keptų obuolių ruošimui, daržovių sriubos, salotoms. Jis puikiai dera su moliūgais, ropėmis, bulvėmis, pienu, naudojamas pomidorų sulčių ir padažų pagardinimui. Muskatas naudojamas ir marinatų ir sūrymų ruošimui konservuojant. Nacionalinėse virtuvėse muskato riešuto vartojimo papročiai ir įpročiai, žinoma, skiriasi. Pavyzdžiui, itališkoje virtuvėje jį deda į ryžius, špinatus, kalafioro, makaronų patiekalus, o prancūzai juo daugiau gardina grybų patiekalus, sūrius ir padažus. Muskato riešutas gal geriausiai būtų apibūdinamas paminėjus garsų prancūzišką Bechamel padažą. Muskato riešutas yra ir garsaus prieskonių mišinio garam masala sudėtyje. Riešutą geriausiai laikyti natūraliame pavidale, o tarkuoti tiesiai į patiekalą. Maltas muskatas turbūt greičiausiai iš visų prieskonių praranda savo aromatą. Riešutus būtina laikyti sandariame inde. Muskato riešuto ir taip pat jo luobo skonis kaitinant tampa labai nemalonus, o aromatas visiškai išgaruoja, taigi muskato riešutą geriausiai dėti pačioje patiekalo ruošimo pabaigoje, tarkuojant jį tiesiai į patiekalą.

Muskato riešuto aromatinės medžiagos yra susikoncentravusios eterius turinčiame audinyje, kuris yra išsiraizgęs per visą riešutą, iš esmės sudarytą iš krakmolingos ir riebalingos masės bei aitrių ir gaižių taninų. Muskato riešutas ir jo luobelė yra panašaus, bet kitokio aromato, kur luobelė yra švelnesnio ir labiau minkšto aromato nei riešutas. Abu prieskoniai turi švelnių šviežio, spygliuočių, gėlių ir citrusų aromatų atspalvių, tačiau dominuojantys aromatai yra medienos, šiltas ir pipirinis. Muskato riešutas dažniausiai naudojamas saldumynams, ruošiamiems iš pieno, grietinėlės, ir kiaušinių, kuomet muskato luobas daugiau tinka mėsos patiekalams, konservams bei pomidorų padažams.

Muskato riešute yra vitaminų A, B1, B2, B3, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Ajurveda nusako muskato riešutą kaip maisto įsisavinimo aktyvatorių, ypač plonajame žarnyne. Prieskonis yra gaižaus ir aštraus skonio, turi raminantį poveikį, stiprina lytinį potraukį. Muskato riešutas savyje suderina dvi atrodytų nesuderinamas savybes: tonizuoja ir ramina. Ramindamas galvos ar skrandžio skausmą, muskato riešutas tonizuoja kūną. Dėl šių savybių kinų medicinoje riešutas yra naudojamas kaip veiksminga organizmą stiprinanti priemonė, o taip pat skausmams malšinti bei nervams raminti. Riešutas naudojamas gydant virškinamojo trakto ligas, nemigą, impotenciją ir priešlaikinį sėklos išsiveržimą. Muskatas gerina kepenų darbą, skystina kraują ir tirpdo riebalus. Muskato riešutu gydoma diarėja. Jei jūs tuo atveju vartosite ąžuolo žievę arba avietės lapus – gaižaus skonio augalus – viduriavimą greičiausiai pakeis vidurių užkietėjimas. Muskato riešutas kitaip sustabdo viduriavimą, prie viso to pagerindamas virškinimą ir žarnyno darbą. Šiuo atveju geriausiai sumaišyti pusę stiklinės jogurto arba rūgpienio su puse stiklinės vandens, įdėti 1/3 šaukštelio malto imbiero ir tiek pat malto muskato riešuto ir išgerti. Kitas būdas – suvalgyti sutrintą bananą, sumaišius jį su 1/3 šaukštelio malto muskato riešuto. Tibeto medicina rekomenduoja vartoti muskato riešutą širdžiai stiprinti. Jei kankina nemiga, muskato riešutas čia – vienas iš geriausių vaistų. Išgerkite prieš miegą stiklinę šilto pieno su ¼ šaukštelio malto muskato riešuto. Maltas muskato riešutas sumaišytas su medumi padės nusiraminti vaikams, kurie verkia naktimis be jokios svarbios priežasties. Jei kankina reumatiniai skausmai arba neuralgija, tepkite skaudamas vietas pasta iš malto muskato riešuto ir augalinio aliejaus. Muskato riešutas gali būti naudojamas tik labai saikingais kiekiais. Perdozavimas (daugiau kaip šaukštelis malto muskato riešuto) gali sukelti skrandžio deginimą ir vėmimą. Vienkartinė muskato riešuto dozė – iki ¼ šaukštelio. Vienu metu suvartojus 3-4 sumaltus riešutus, gali būti patiriamas narkotinis ir haliucinacijas sukeliantis poveikis, gali stipriai išberti ir net sutrikti širdies veikla. Malti muskato riešutai 6-7 praėjusio amžiaus dešimtmetyje vartoti kaip marihuanos pakaitalas. Besilaukiančioms moterims muskato riešutą taip pat reikėtų labai apriboti.

 

Ciberžolė

Imbierinių šeimos augalų gentis. Daugumos rūšių stiebai ir šakniastiebiai turi eterinių aliejų ir geltonų dažų (kurkumino) bei auginamos kaip prieskoniai ar vaistiniai augalai. Šis augalas, kilęs iš Indijos. Ajurvedoje minima, kad kurkuma suteikia organizmui energijos. Šiuolaikinė medicina susidomėjo kurkuma, kai 1671 m. Indijos tyrėjai nustatė, kad kurkumoje esantis antioksidantas kurkuminas pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

  • pasižymi antioksidaciniu poveikių – padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia žmogaus organizmą,
  • jis stabdo leukotrienų sintezę ir mažina prostaglandinų susidarymą, tokiu būdu mažina uždegiminį procesą,
  • iššaukia kai kurių navikinių ląstelių žuvimą ir stabdo kraujagyslių susidarymą navike, tokių būdų atipinės ląstelės negauna pakankamai maistinių medžiagų,
  • slopina tabako sukeliamas ląstelių mutacijas, gali padėti apsaugoti ląstelių endotelį nuo rūkymo sukelto pažeidimo.

Nedideliais kiekiais vartojama ryžių patiekalams, suteikia šviežią, aštroką aromatą daržovėms, sriuboms, užkandžiams. Sudaro prieskonių mišinio Kario pagrindą. Kurkuma varo šlapimą, valo kraują ir skatina žarnyno veiklą. Dedama į ankštinius patiekalus virškinimui palengvinti. Naudojama kaip natūralus dažiklis (pvz., kepiniams). Atsargiai, sunkiai išsiskalbia!

Efektyvi priemonė peršalus, kai skauda arba peršti gerklė: 200ml, pieno užvirinti su 2gr (pusė arbatinio šaukštelio) ciberžolės iškošti ir išgerti vakare prieš miegą.

 

Kario lapai

Kario lapai ajurvedinėje medicinoje naudojami karščiavimui mažinti, hemorojui gydyti, esant kraujotakos, skrandžio sutrikimams, pykinimui ir kitų ligų atvejais. Nėščios moterys geria kario lapų arbatą, o daugelis indžių lapų nuoviru skalauja plaukus, kad jie būtų storesni ir labiau žvilgėtų. Šio augalo veiksmingumą pripažįsta ir Vakarų pasaulio medicina.

 

Gvazdikėliai (Syzygium aromaticum)

Gvazdikėlis tropinio medžio žiedų pumpurai. Gvazdikėlius tinka dėti į ryžių, daržovių, ankštinių patiekalus, taip pat į kepinius, kompotus ir kitus saldžius patiekalus marinuojant grybus. Turi antiseptinių savybių, valo kraują, gerina virškinimą. Padeda esant danties skausmui.

Skirtingai nuo kitų prieskonių, gvazdikėlių gydomasis poveikis akivaizdus. Tai efektyvi vietinio nuskausminimo priemonė, ilgai naudota dantų gydytojų. Be to, tai natūralus konservantas.

Gvazdikėlių ištrauka lengvina pykinimo ir vėmimo priepuolius (tinka nėščiosioms), suaktyvina prastą virškinimą. Teigiama, kad gvazdikėliai yra puikus afrodiziakas, panašiai kaip raganosio rago milteliai.

 

Juodosios garstyčios – Brassica nigra- RAI

Juodųjų garstyčių sėklos yra smulkesnės negu geltonųjų, auginamų Europoje, skiriasi skoniu ir puikiomis gydomosiomis savybėmis. Jos ramina nervų sistemą, padeda migrenos atveju. Palankiai veikia hormoninę sistemą ir širdį. Šildo, todėl tinka peršalus. Maistingos aštraus skonio, kvepia riešutais, jų dedama praktiškai į visus patiekalus. Naudojant kaitinamos riebaluose iki pradeda „sproginėti“. Esant ugnies elemento pertekliui, vartoti saikingai. Turi vitaminų B1, B2, C, D.

 

Valgomasis česnakas

Pirmas rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai. Avicena siūlė česnaką valgyti „nuo visokių ligų“. Viduramžiais jis laikytas stebuklingu vaistu nuo maro, choleros, vidurių šiltinės ir jau senovėje juo gydydavo daug įvairių ligų. Europos šalyse česnaku buvo gydomos sunkios ligos: žarnyno ir plaučių tuberkuliozė, dizenterija, šiltinė, difterija. Indijoje ir Kinijoje gydomos kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, kraujotakos ligos, vartojamas sergant reumatu, avitaminoze, odos ligomis, menstruacinio ciklo sutrikimais, karščiavimu, onkologinėmis ligomis. Česnakas užima aukštą poziciją Indiškoje virtuvėje tarp visų prieskonių.

 

Asafetida

Aromatingi augalo Ferula asafoetida šaknų sakai. Kvapu ir skoniu primena česnaką, bet žymiai pranoksta jį gydomosiomis savybėmis. ir neturi neigiamo poveikio medituojant.  Didžiausias pasaulyje augintojas Indijos Kašmyro  ir Pandžabi valstijos, antra ir trečia vieta dalijasi Afganistanas ir Iranas.  Yra pagrindinės dvi rūšys ir trečia maišyta asafetida Tai pieno baltumo ,,Hing Kabuli Sufaid“, ir raudona  ,,Hing LAL‘‘ ,  prekyboje nei viena rūšys laisvai neprekiauja, jos yra maišomos su krakmolų, kad sušvelninti jų stiprų aromatą.  Kaip prieskonis ir vaistas asafetida yra labai populiari Indijoje, Irane, Afganistane, Šri Lankoje, Arabijos šalyse. Jos dedama į pirmuosius ir antruosius patiekalus, konservuojant agurkus, okrą ir kitas daržoves  pagal skonį. Asafetida padeda išvengti dujų susikaupimo žarnyne. Dedama į ankštinių patiekalus jų virškinimui palengvinti. Turi vitaminų B1 ir B6. , bei antibiotinių savybių.

 

Kumynas (Zeera) – Cuminum cyminum

Baltasis Indiškas Kumynas – kilęs iš petražolių šeimos. Sėklos ovalios, su keteromis, žalsvai rusvos spalvos,  turi riešutų aromatą ir  kartoką skonį, turi šildančių organizmą savybių. Jeigu naudosime gaminat maistą, pradžioje būtina pakepinti svieste arba aliejuje, jeigu norime įdėti į ruošiamą maistą ruošimo procese, tai  būtina pakepinti sausoje keptuvėje, po to sugrūsti.

Jis naudojamas gaminant ryžių patiekalus, įvairiems daržovių patiekalams, taip pat įeina į kario prieskonių mišinio sudėtį.

Kumynas pasižymi dideliu antiseptiniu poveikiu, šlapimo išsiskyrimo skatinimu, skatina virškinimą, bei užsilikusių atliekų iš žarnyno žalinimui, didina apetitą, gerai gydo sunkiai gyjančias žaizdas.

Kumyno ir aliejaus mišinio kompresais, ant pūliuojančių žaizdų skatina jų gijimą, labai greitai ištraukia pūlius.  Kas mėgsta pomidorus, turėtų žinoti ir tai, kad dažnas pomidorų vartojimas turi didelės įtakos kalcio trūkumui mūsų organizme. Kartu naudodami kumyną tokių problemų išvengsime. Tinka visoms došoms. Turi vitaminų B1, B2, B6.

 

Pankolis (Soonf)

– augalo Foeniculum vulgare sėklos. Taip pat žinomas kaip „saldusis kmynas“. Savo skoniu jos primena anyžius arba saldymedį. Naudojamos padažams. Pankolis skatina virškinimą, stimuliuoja maitinančių motinų pieno tekėjimą, labai naudingas sergant skrandžio bei virškinimo trakto ligomis. Pankolis gerina regėjimą trumparegiams, gerai mažina padidintą arterinį kraujospūdį. Labai padeda atsikosėti. Kramtomas pagerina burnos kvapą. Tinka vartoti kaip arbata vienas arba su indiškais kmynais ir kalendra. Turi vitaminų B1, B6, C, E, K, karotino.

Kašmyre tradiciškai kepa antį su paskrudintomis pankolio „sėklomis“. Pikantiški valgiai gardinami tik mažu pankolio žiupsneliu.

Paskrudinus pankolio vaisius ne tik suintensyvėja aromatas – jie tampa pikantiškesni ir praranda salsvumą

Tiek vaisiai, tiek gumbai gerina virškinimą. Be to, vaisių arbata pasižymi palankiu poveikiu inkstams – neleidžia susidaryti smulkiems akmenukams. Senųjų žolininkų teigimu, pankolis gerina atmintį, ilgina gyvenimą, net žadina meilės jausmus. Ne veltui britai laiko vienu iš devynių šventų žolynų. Šių dienų medicina pripažįsta beveik visus pankolio nuopelnus, ypač virškinimui. Vaisių nuoviras palengvina atsikosėjimą, tinka nuo vidurių pūtimo.

 

Granatas

Vaisiai paprastai valgomi švieži arba iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas ekstraktas, sirupas ir gaivinantys gėrimai. Granatmedžių vaisių sultys labai skanios, jų, taip pat ir sėklų, dedama į nacionalinius patiekalus. Garinant sultis, gaminamas padažas — našarabi — vienas geriausių uždarų prie daugelio kaukaziškųjų patiekalų.
Granatmedis medicinos reikalams pradėtas vartoti gerokai prieš mūsų erą. Hipokratas granatmedžio vaisių sultis rekomenduodavo nuo skrandžio skausmų, vaisių odelę — nuo dizenterijos ir žaizdų. Arabai granatus naudojo niro skrandžio ir žarnyno sutrikimų, galvos skausmų. Granatmedį gydymui labai plačiai vartoja gyventojai tų rajonų, kuriuose jis auga.
Pvz., Gruzijoje sulčių dedama į įvairias mikstūras, kuriomis gydomos gerklės ligos, žiedų nuoviro geriama nuo viduriavimų, iš žiedų padaryti karšti kompresai dedami ant patinimų, grūsti sausi granatmedžio žiedai ir peletrūno šaknys vartojami kaip pabarstai nuo burnos ertmės ligų. Kartais liaudies medicinoje švieži granatmedžio vaisiai kartu su luobele vartojami peršalus, karščiuojant, sergant kolitu.

Neem , kuris priklauso šeimos MELIACEAE , turi botaninį pavadinimą Azadirachta indica . Jis auga atogrąžų ir pusiau atogrąžų regionuose ir yra plačiai paplitusi Birma, Indija ir Pakistanas. Tailabai greito augimo , visžalis medis pasiekė 15 iki 20 metrų aukščio.
Neem yra žinomas dėl savo neišmatuojamą gydomųjų savybių ir yra naudojamas kaip pagrindinis ingredientas daugelyje namų gynimo. Vertindama gydomųjų savybių Neem , daug Sanskrito vardai buvo išrastas mūsų acharyas Ajurveda .

Mokslinė klasifikacija:
Karalystė: Plantae
Skyrius : Magnoliophyta
Užsakyti : Sapindales
Šeima: MELIACEAE
Gentis : Azadirachta
Rūšis: Azadirachta indica

Neem yrasparčiai augantis medis, kuris gali pasiekti 15-20 m ( apie 50-65 pėdų) aukščio, retai 35-40 m ( 115-131 pėdų) . Tai visžalis , bet sausra , tai gali padaryti dauguma arba beveik visi jo lapai. Filialai yra plačiai naudojami. Vainikas tankus, apvalios arba ovalios ir gali pasiekti 15-20 m skersmens buvusių , stovėjo egzempliorių.
lapai
Atvirkščiai, plunksninis lapai 20-40 cm ( 8-16 colių) ilgio, 20-31 vidutinio iki tamsiai žalios spalvos lankstinukų apie 3-8 cm ( 1-3 colių) ilgio. Terminalo lapelis dažnai trūksta . Į petioles yra trumpas.

 

Gėlės

Gėlės ( balti ir kvepiantys ) yra išdėstyti pažasties , iš esmės daugiau ar mažiau kabančios šluotelės , kurios iki 25 cm ( 10 colių) ilgio. Žiedynai , kurie filialas į trečiąjį laipsnį , padengia 150-250 gėlės . Individualus gėlė yra 5-6 mm ilgio ir 8-11 mm pločio . Protandrous , biseksualų gėlės ir vyrai gėlės egzistuoja to paties asmens.
Vaisius yralygaus paviršiaus ( sklandžiai ), kaip alyvuogių kaulavaisiai , kurie kinta , ovalo formos beveik apvalios, ir kai sunoksta yra 1,4-2,8 x 1,0-1,5 cm . Vaisių odelė ( exocarp ) yra plonas ir karčiai saldus minkštimas ( apyvaisio ) yra gelsvai baltos spalvos ir labai pluoštinė . Apyvaisio yra 0,3-0,5 cm storio . Baltas, vidinis kietasis karkasas ( endocarp ) vaisių, yra vienas , retai du ar trys pailgos sėklų ( branduoliai ) , turintis rudą kailį.

Neem yra labai panašūs savo išvaizda į Chinaberry ( Melia azedarach ), kurios dalys yra labai toksiški žinduolių , o paukščiai yra žinoma, kad ryja uogų , apie saugų sėklų per jų virškinimo sistema unikali.
ekologija
Neem medis garsėja savo atsparumo sausrai . Paprastai jis klesti tose srityse, su pusiau sausoms sub – drėgnomis sąlygomis , metinis kritulių nuo 400 mm iki 1200 . Jis gali augti vietovėse, kuriose metinis kritulių kiekis siekia 400 mm , bet tokiais atvejais , tai labai priklauso nuo požeminio vandens lygiai. Neem gali augti daug dirvožemio tipams, bet geriausiai auga ant giliai dirvožemyje su gera drenažo ir smėlio . Taitipiškas atogrąžų ir subtropikų medis egzistuoja vidutinių metinių temperatūrų tarp 21-32 ° C. Tai gali toleruoti aukštą į labai aukštą temperatūrą ir netoleruoja temperatūra žemiau 4 ° C. Neem yramedis, kuris teikia gyvybę , ypačsausas pakrančių , pietų rajonuose Indijos. Jis yra vienas iš nedaugelio medžių , kad klesti suteikiant vietovėse, kur sausros pavėsyje. Medžiai nėra sunku visiems apie vandens kokybę ir klestėti menkiausio srovelė vandens , nepriklausomai nuo kokybės. Indijoje, ji yra labai dažnas pamatyti Neem medžių naudojami atspalvis palei gatves ar kiemuose daugumai žmonių. Labai sausose patalpose , medžiai sodinami didelių nedirbamos žemės .
valstybė Piktžolių
Neem yra laikomadaugelyje sričių, įskaitant dalis Artimuosiuose Rytuose , ir dauguma pietus nuo Sacharos , įskaitant Vakarų Afrikoje, kur , Senegalas , ji buvo naudojama kaip apsauga nuo maliarijos ir Tanzanijos ir kitų Indijos vandenyno valstybėse, kuriose jis yra narkotikų piktžolių žinoma Kiswahili kaip ” panacėja “, pažodžiui ” medis, kuris gydo keturiasdešimt [ ligos ] “, kuris naudoja Ajurveda yra praktikuojama.

Ekologiškai, ji išlieka gerai aplinkoje , panašius į savo , pavyzdžiui , pakeičiant BABUL medis Indijoje Afrikos Acacia rūšių .

cheminiai junginiai
Indijos mokslininkai buvo pirmieji, kurie augalą į phytopharmacologists dėmesio . 1942 , dirbdamas mokslo bei pramoninių mokslinių tyrimų laboratorija, universitetas Delis, Britų Indijos , trys karčiųjų junginiai buvo paimti iš Neem aliejaus, kuris buvo pavadintas Nimbin ir nimbinin nimbidin . Sėklose yra AZADIRACHTIN sudėtingą vidurinį metabolitas.

naudoja Indijoje, medis yra įvairiai žinomas kaip ” švento medžio “, ” išgydyti visus “, ” Gamtos vaistinė “, ” kaimas vaistinė ” ir ” panacėja nuo visų ligų . ” Produktai, pagaminti iš Neem buvo naudojamas Indijoje per du tūkstantmečius dėl savo gydomųjų savybių : Neem produktai buvo nustatyta, kad nuo kirmėlių , priešgrybelinis , cukrinio diabeto , antibakterinis , antivirusinis , kontracepcija ir raminanti . Neem produktai taip pat naudojami pasirinktinio kovos su augalų kenkėjais . Manoma,pagrindinis komponentas Ajurvedos ir vieningumas ir ypač nustatyta odos liga.
Visi medžio dalys yra sakoma, kad gydomųjų savybių (sėklos , lapai, žiedai ir žievė ) ir yra naudojami daugelio vaistinių preparatų paruošimo .
Dalis Neem medis gali būti naudojamas kaip spermicidai
Neem aliejus yra naudojamas rengiant kosmetika ( muilas , šampūnas Neem – sunsan Augalai, balzamai ir kremai , pavyzdžiui Margo muilo ) , ir yra naudingi odos priežiūros , pavyzdžiui, spuogai, ir išlaikyti odos elastingumą . Neem aliejus buvo nustatyta, kaduodai atstumiantis .
Kilęs iš Neem neutralizuoti beveik 500 kenkėjų visame pasaulyje, įskaitant vabzdžių, erkių , erkių ir nematodų , turinčių įtakos jų elgesį ir fiziologiją . Neem paprastai nėra nužudyti vabzdžių karto, bet atmeta juos ir veikia jų augimą. Kadangi Neem produktai yra pigus ir ne toksiškas aukštesniųjų gyvūnų ir labiausiai naudingų vabzdžių , jie gerai tinka kenkėjų kontrolės kaimo vietovėse.
Be to, jos naudojimo tradicinių Indijos medicina, Neem yra labai svarbus jos kovos su dykumėjimu ir galbūt dėl ​​anglies dioksido labui kriaukle.
Praktikai tradicinių Indijos medicina rekomenduoja, kad pacientams, sergantiems vėjaraupiais miegoti ant Neem lapų .
Neem guma naudojama kaip putokšlio ir rengiant specialius maisto ( diabetikams ).
Vandeniniai ekstraktai Neem lapų parodė reikšmingą nuo diabeto potencialą.
Tradiciškai , plonos šakos Neem kramtomos valyti dantis. Neem šakelės vis dar renkami ir parduodami rinkoje tokio naudojimo , ir Indija , mes dažnai pamatyti jaunus žmones į gatves, kramtomoji apie Neem šakelės.
Nuoviras ruošiamas iš šaknų Neem yra nuryjamas sumažinti karščiavimą Indijos tradicinės medicinos.
Neem lapų pasta dedama ant odos gydyti spuogus , ir panašiai veną vartojamas tymų ir vėjaraupiai pacientams.
Neem gėlės yra naudojami Andhra Pradesh, Tamil Nadu ir Karnataka parengti pachhadi Ugadi . ” Bevin hoovina gojju ” (kario padarytos su Neem gėlės tipo) yra paplitusi Karnataka per metus . Džiovintos gėlės yra naudojami , kai šviežios gėlės nėra. Tamil Nadu ,rasam ( veppam Poo rasam ) padaryta su gėlių Neem yrakulinarijos specialybę.
Neem gėlių mišinys ir Bella ( Jaggery arba nerafinuotas rudasis cukrus ) yra paruošti ir prieinami tėvams ir draugams, saldaus ir kartaus simbolinių įvykių artimiausiais metais naujų.
Neem lapų ekstraktas yra manoma, kad būti naudinga kaip nuo maliarijos profilaktikai , nepaisant to, kad nėra visiškai klinikinis tyrimas yra vis dar prieinami. Daugeliu atvejų , privačios iniciatyvos Senegalas pavyko išvengti maliarijos . Tačiau pagrindiniai NVO, pavyzdžiui, USAID nesugriauna naudoti ištraukas iš Neem nebentmedicinos nauda buvo įrodyta klinikinių tyrimų metu.

Naudokite vabzdžių kenkėjų ir ligų
Neem yrapagrindinis ingredientas ne kaip pesticidas valdymo ( NVV ) , teikia natūrali alternatyva cheminiams pesticidams . Neem sėklos žemės į miltelius , kurie yra mirkyti per naktį vandenyje ir purškiamos ant augalų . Kad būtų veiksminga, būtina purkšti bent kas dešimt dienų. Neem nėra tiesiogiai užmušti vabzdžiai ant augalų . Jis veikia kaip atgrasymo priemonę nuo anti- feeds , atstumiantis ir kiaušinių dėties , pasėlių apsaugą nuo apgadinimo . Vabzdžiai badauti ir mirti per keletą dienų . Neem taip pat slopina kiaušinių vabzdžių kenkėjų perinti . Neem tortas dažnai parduodamas kaip trąša.
Neem laikoma labai veiksmingas niežai gydymo , bet tik preliminarūs moksliniai įrodymai, kad dar turi būti pagrįstas, yra , ir yra rekomenduojami tiems, kurie yra jautrūs permetrino , insekticidas žinoma , kuri galėtų būtidirginantis . Be to,niežulys dar netapo atsparus Neem , todėl nesiliauja Neem buvo įrodyta, kad būti labai veiksminga. Taip pat mažai tikėtinais įrodymais jos veiksmingumą gydant invazijos galvos utėlių žmonėms. Aliejus taip pat naudojamas bombų nuo blusų katėms ir šunims.

Krepšelis
  • Kol kas krepšelis tuščias.